ARARATO KALNAS

Rytų Turkijoje, netoli sienos su Iranu, į dangų kelią skinasi 5165 m aukščio Ahri Dahis, iš biblijos dar žinomas kaip Ararato kalnas. Šį milžiną puošią niekada nenutirpstantis sniegas.

Ahri Dahio legenda kyla iš Šventojo Rašto. Pasak jo, Dievą taip nuliūdino žmonijos nedorumas, kad jis nusprendė ją nušluoti nuo žemės paviršiaus pasiųsdamas tvaną. Pagailėjo tik žmogaus vardu Nojus. Dievas perspėjo Nojų, kad jis pasistatys laivą, kur galėtų apsigyventi jo šeima, žemės paukščiai ir gyvūnai. Tada keturiasdešimt dienų ir naktų pliaupė lietu, kol užtvindė visą žemę. Galiausiai vanduo ėmė slūgti, ir Nojaus laivas sustojo ant Ararato kalno. Nojus su šeima ir gyvūnais išlipo iš laivo ir taip prasidėjo antrasis žmonijos gimimas.

Pavadinimas Araratu manoma kilęs iš istorinės karalystės pavadinimo Urartu, kuris reiškią "tolimą žemę" arba "vietą šiaurėje".

Per pastaruosius dešimtmečius daugybę grupių tyrinėjo kalną tikėdamiesi rasti Nojaus laivo liekanų, deja, nesėkmingai. Nors vienuoliams Ahri Dahis yra šventa vieta. Nepaisant to , susidomėjimas Ararato kalnu nemažėja, ir daugybe tyrinėtojų vis dar tikisi atrasti Nojaus Arkos liekanas remdamiesi senuoju testamentu. 

Šiomis dienomis tai nėra slidinėjimo kurortas, tačiau 35-asis Turkijos nacionalinis parkas, nes tai ne tik istorinis paveldas, užgesęs ugnikalnis, bet ir aukščiausias Turkijos taškas.

Šiandien yra visai įmanomą įkopti į Ararato kalną, tik reik pasiruošti nenumatytoms sniego griūtims ir laukiniams  šunims.