2013 m. kovo 29 d., penktadienis

VASARA LIETUVOS PAJŪRYJE

Palangos tiltas
Atostogauti galima ir savame krašte, taip pat atrasti kažką naujo ir nematyto, bent jau aš, rašydama šį straipsnį, tikrai atradau ir pamilau savo gimtąjį kraštą iš naujo. Lietuvos pajūryje sau vietą atras ir tie, kurie mėgsta ramų poilsį, ir tie, kurie neįsivaizduoja atostogų be vakarėlių, triukšmo ir žmonių.
Gintaro muziejus Palangos Botanikos parke
Pradėsiu nuo, ko gero, populiariausio Lietuvos kurorto, tai yra Palanga. Visi, kas buvote Palangoje neabejotinai esate praėję Basanavičiaus gatvę, turbūt ir sustojote pavalgyti viename iš gausybės barų, mano mėgstamiausią, deja, šį rudenį uždarė... Tačiau žmonėms, kurie mėgsta pasivaikščioti ramesnėje aplinkoje siūlyčiau Palangos Botanikos parką, bent jau man jis vienas gražesnių parkų Lietuvoje. Beje, siūlyčiau neapsiriboti ir paėjėti toliau nei yra Gintaro muziejus, aplankyti Lurdą, tai yra iš akmenų pastatyta niša, kurios viduje stovi Šv. Marijos akmeninė skulptūra. Apžiūrėjus Lurdą užlipkite ir į Birutės kalną apžiūrėti koplyčios, na, o kam koplyčios bus neįdomu galėsite pasigrožėti miško bei jūros vaizdu.
Patarčiau nepraeiti ir pro šiame botanikos parke stovinčias skulptūras, jos tikrai vertos dėmesio. Kas esate buvę, manau, tikrai matėte „Eglė žalčių karalienė“ paminklą, bet šiame parke yra dar daugiau žymių kūrinių, kaip prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra “Rebeka”, lietuvių skulptorės „Tau, Birute“ kūrinys, pagal M.K. Čiurlionio kūrinį „Zodiako ženklai“ pagaminta skulptūra “Šaulys”  bei “Laiminančio Kristaus” skulptūra stovinti Tiškevičiaus dvaro kieme.
Dar vienas dalykas, kur  privalote nueiti  Palangoje, tai, be abejo,  yra Palangos tiltas. Nepabijokite vėjo ir nueikite iki pat galo. Puikiausias metas tam yra, žinoma, per saulėlydį, bet  gražu bus ir bet kuriuo kitu paros metu. Tačiau jei oras bus geras, manau dienas praleisite pajūryje, tad kepinančią saulę palydėkite nuo tilto.
Mėgstantys vakarėlius galės apsilankyti „EXIT“ klubo vasaros rezidencijoje.
Būtinai pasilikite laiko užsukti ir į HBH, žinoma, jei važiuojate automobiliu, o tikriausiai taip ir yra, gali tekti palaukti eilėje prie automobilių aikštelės, o po to ir eilėje į patį bravorą, tačiau ten, mano nuomone, pats skaniausias lietuviškas maistas ir tikrai nebrangus. Siūlyčiau HBH ne tik pavalgyti ar išmėginti kitas siūlomas pramogas, bet ir pasivaikščioti sveikatos ir pokštų taku, apžiūrėti HBH skulptūrų parką. Mėgstantys kartingus, jais galės pasivažinėti prie restorano esančioje aikštelėje. Na, o jei namo važiuosite pro Kretinga yra dar viena panaši vieta, tik šiek tiek ramesnė – „Vienkiemis“. Ten taip pat galėsite pavalgyti lietuviško maisto, pasėdėti gražioje terasoje prie upelio, paplaukioti vandens dviračiais, apžiūrėti ten gyvenančius gyvūnus bei išmėginti ten esančius atrakcionus, nors jie skirti vaikams, dažnai jais susivilioja ir daug vyresni.
Na, o nakvyne Palangoje tektų pasirūpinti daug anksčiau nei žadate ten vykti, žinoma, jei keliaujate vasara. O kaina yra įvairi, nuo 40 litų iki kelių šimtų ir daugiau parai. Palangoje arčiau jūros esančiose gatvėse vasarą palikti automobilį valandai kainuos 3 Lt, Vytauto gatvėje – 2 Lt, tačiau jei apsistosite viešbutyje, jie dažniausiai skiria vietą automobiliui, o toliau nuo centro automobilio statymas nekainuoja.

Šalia Palangos yra dar viena nuostabi vieta – Nemirseta. Tai Palangos miesto dalis, esanti pačiuose miesto pietuose. Nemirsetoje yra poilsiavietė, ramus, švarus paplūdimys, apžvalgos aikštelė, automobilių kempingas. Žinoma, vykti ten savaitei būtų gan nuobodoka, bet praleisti savaitgalį tai tikrai puiki vieta. Nemirsetoje yra moreninis kyšulys į jūrą. Į pietus nuo gyvenvietės yra Pajūrio regioninis parkas, įsteigtas Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis. Nedidelė dalis buvusio Nemirsetos kaimo yra Klaipėdos rajone.
"Takas mažiems ir dideliams" Šventoji

Šiek tiek toliau už Palangos yra dar vienas kurortas – Šventoji. Tiesa pasakius, ten esu buvusi gal kokius 5 kartus, tuo tarpu, kai Palangoje net negalėčiau apskaičiuoti kiek laiko praleista. Šventoji yra šiek tiek mažesnis ir mano nuomone ramesnis kurortas už Palangą ir, deja, skurdesnis. Bet pavargusiems nuo vasarinio Palangos šurmulio tai ganėtinai geras pasirinkimas. Tačiau ne viskas ten taip blogai, yra viena vieta, kurioje iki šiol išlikę gražiausi vaikystės prisiminimai - „Takas dideliems ir mažiems“. Jis yra Šventosios šiauriniame pakraštyje, senoje Būtingės gyvenvietėje, šalia bažnyčios prasideda Šventosios miško takas. Čia yra įrengtos poilsiavietės, vaikų žaidimo aikštelės, takelius puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžio skulptūros. Pažintinės tako stotelės supažindina su šio krašto istorija ir etnografija. Eidami juo perskaitysite pamokomų sentencijų ir klausimų apie gamtą, kur teisingi atsakymai nukreips į kurį nors gamtos paminklą, neteisingi – į aklavietę, Šis mokomasis gamtos takas įrengtas Šventosios girininko R. Kviklio iniciatyva. Jis susideda iš kelių mažesnių takų. Tai: "Ežiuko takelis" skirtas patiems mažiausiems miško lankytojams, "Ežio takas" kiek vyresniems, "Miško takas" patiems didžiausiems bei "Laumių vingis", mėgstantiems linksmybes. Taigi, jei nesate ten buvę, tikrai patarčiau ten apsilankyti ir praeiti takelius, pati ten buvau ne kartą ir tikrai dar pakartočiau.

Važiuojant iš Palangos link Klaipėdos yra dar viena vieta, kurią derėtų aplankyti, tai Karklė
Karklė (iš asmeninio archyvo)
Svarbiausias dalykas, dėl ko kviečiu ten nuvykti yra Olando kepurė. Tai daugiau nei 20 m. aukščio Baltijos jūros pakrantėje. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. Mano nuomone, tai padaryti geriausias metas yra Karklės festivalio metu, į kurį susirenka garsiausi Lietuvos atlikėjai ir grupės – tikrai puikus renginys.


Smiltynė (iš asmeninio archyvo)
Na, o pabaigai pasilikau savo mėgstamiausią kurortą Lietuvoje – Neringa. Ten galima pamatyti pačių gražiausių vaizdų, ten patys švariausi paplūdimiai, ten yra vietų, kur gali pasijausti lyg esi vienas pasaulyje ir vietų, kur būtum apsuptyje žmonių. Pradėsiu nuo vietos, kurioje apsilankau dažniausiai, tai Smiltynė. Turbūt visi yra girdėję apie „Jūrų muziejų“, tad siūlau tikrai apsilankyti ten ir „Delfinariume“. Galbūt nepamatysite visokių egzotinių žuvų, bet tikrai atrasite ir kažką naujo. O jei dar „užtaikysite“ ant ruonių pasirodymo, nepagailėkite kelių litų ir užeikite pažiūrėti. Jie visuomet būna paruošę linksmą programą. Kai apžiūrėsite „Jūrų muziejų“ ir pamatysite delfinų pasirodymą „Delfinariume“, paėjėkite toliau už jo - ant molo. Kaip ir Palangos tiltą, molą taip pat pereikite visą iki pat galo. Jei diena bus šilta, nebijokite būti aptaškyti į akmenis atsimušančių bangų, bent jau minant dviratį tai geriau atgaivina nei mineralinis vanduo, manau karštą vasaros diena tai bus puiki atgaiva ir einant pėsčiomis. Jei būsite pavargę ir nebegalėsite iki kelto grįžti pėsčiomis nuo „Jūrų muziejaus“ jus paims žirgas su karieta arba traukinukas, žinoma, už tam tikrą mokestį. Na, o jei eisite pėsčiomis stabtelėkite prie senų laivų, tikrai smagu yra užlipti ir juos apžiūrėti.

Kita vieta, kurią privalote aplankyti Neringoje tai Juodkrantė.Tai yra antras pagal dydi Neringos miestas (pirmasis – Nida). Čia atostogauti kviečiu ramesnį poilsį mėgstančius žmones.
Fragmentas iš Raganų kalno
 Visų pirmiausia Juodkrantėje siūlau aplankyti Raganų kalną. Ten pamatysite
 medinių liaudies skulptūrų ekspoziciją, kurioje dauguma skulptūrų – liaudies pasakų ir sakmių personažai. Taip pat aplankykite akmens skulptūrų parką „Žemė ir vanduo”, kuris yra išsidėstęs krantinėje. Kaip ir kiekviename kurorte Juodkrantėje yra nuomojami dviračiai, tad jei neatsivešite savo, siūlau išsinuomoti ir pavažiuoti toliau link Preilos ir aplankyti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų koloniją, jei nesate ten buvę ir girdėję apie kormoranus, manau nustebsite pamatę tokį, bent jau man niūrų, bet savotiškai įdomų, kampelį Neringoje. Aplankę garnių ir kormoranų koloniją neskubėkite grįžti atgal, pavažiavę į priekį rasite apžvalgos aikštelę ant Avikalnio kalno, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas. Na, o pavažiavus dar toliau aplankykite ir Mirusias kopas, kiti jas vadina Pilkosiomis, dėl ten augančios augalijos. Mirusios arba Pilkosios kopos – tai stiprių vėjų supustytos didelės smėlio kalvos su įspūdingomis daubomis ir išgraužomis, kuriose veši savaiminė žolinė augalija ir regimi senųjų miško dirvožemių fragmentai.
Marių krantinė Nidoje (iš asmeninio archyvo)

Toliau už Juodkrantės yra Pervalka ir Preila, tai maži miesteliai Neringoje, nepamenu ar esu buvusi Pervalkoje, bet Preiloje kelis kartus, tad siūlau ten aplankyti Vecekrūgo kalną, tai yra aukščiausia Kuršių nerijos kopa. Judesio šiuose miesteliuose, mažai, tačiau praleisti ramų savaitgalį tai tikrai puiki vieta.

Vakarėliai po atviru dangumi Nidoje
Na ir paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias Neringos miestas – Nida, iš tikrųjų, tai net gi mėgstamiausias mano kurortas Lietuvoje. Kaip ir minėjau anksčiau, tai didžiausias Kuršių nerijos miestas ir, mano akimis, pats judriausias. Vaikystėje ten praleisdavau didelę dalį savo vasarų, tad tikrai galiu pasakyti, kad ten yra ką nuveikti. Kaip ir kone visuose kurortuose ten egzistuoja tokios pramogos kaip vandens dviračiai, mini golfas, dviračių nuoma,  teniso, krepšinio aikštelės ir taip toliau, bet be to Nidoje visuomet yra siūloma paplaukioti laivu po marias, galima išsinuomoti burinę valtį, taip pat čia veikia įmonė "Irklakojis", siūlanti aktyvias pramogas. Jei būsite Nidoje, nepatingėkite ir užlipkite i Parnidžio kopą ir tikrai ne vien sudužusio saulės laikrodžio pažiūrėti. Atraskite laiko ir būtinai praeikite marių krantinę, galite tai padaryti ir dviračiu, tik tokiu būdu galėsite susipažinti su unikalia to krašto architektūra. Taip pat Nidoje siūlyčiau aplankyti švyturį, kuris yra miške ant kalno. Ir, žinoma, nueikite pasidžiaugti, mano akimis, švariausiu Lietuvos paplūdimiu.  Na, o kai pabos Nidos ramybė, savaitgaliais bare, prie jūros, po atviru dangumi vyksta tikrai šaunūs vakarėliai.

Įvažiuojant į Neringą teks mokėti už keltą: už lengvųjų automobilių perkėlimą – 40 Lt, motociklų – 18 Lt, gyvenamųjų automobilių – 110 Lt. Paskui prie Alksnynės posto reikia sumokėti įvažiavimo mokestį: lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojams nuo birželio 1 d. – po 20 Lt, gyvenamųjų automobilių – 70 Lt. Mokėti galima mokėjimo automatuose, o banko kortele – posto darbuotojams.

Tai tiek apie Lietuvos pajūrį, tikiuosi pavyko sudominti ir kuo tiksliau apibūdinti Lietuvos vakarinį kraštą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą